وَمَا كَانَ لِنَفْسٍ أَن تَمُوتَ إِلَّا بِإِذْنِ ٱللَّهِ كِتَـٰبًۭا مُّؤَجَّلًۭا ۗ وَمَن يُرِدْ ثَوَابَ ٱلدُّنْيَا نُؤْتِهِۦ مِنْهَا وَمَن يُرِدْ ثَوَابَ ٱلْـَٔاخِرَةِ نُؤْتِهِۦ مِنْهَا ۚ وَسَنَجْزِى ٱلشَّـٰكِرِينَ ١٤٥

Iš tiesų jokia siela nemiršta be Allaho leidimo, (neišgyvenusi) (Allaho) nustatyto laikotarpio. O kas trokšta (savo poelgiu) (šio) pasaulio atlygio (šio pasaulio gėrybių), (tuomet) Mes jam suteiksime (tačiau amžinajame gyvenime jis to neturės). O kas (savo poelgiu) trokšta Amžinojo gyvenimo atlygio, (tuomet) Mes jį suteiksime (o kartu jis gaus ir šio gyvenimo dalį), o dėkinguosius apdovanosime!