إِذْ تُصْعِدُونَ وَلَا تَلْوُۥنَ عَلَىٰٓ أَحَدٍۢ وَٱلرَّسُولُ يَدْعُوكُمْ فِىٓ أُخْرَىٰكُمْ فَأَثَـٰبَكُمْ غَمًّۢا بِغَمٍّۢ لِّكَيْلَا تَحْزَنُوا۟ عَلَىٰ مَا فَاتَكُمْ وَلَا مَآ أَصَـٰبَكُمْ ۗ وَٱللَّهُ خَبِيرٌۢ بِمَا تَعْمَلُونَ ١٥٣

(Ir prisiminkite, o Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendražygiai) kaip jūs (bėgdami nuo priešo) įkopėte į Uhudo kalną ir (jūs) (iš baimės) neatsisukote į nieką, kai pasiuntinys (nepalikdamas mūšio lauke) kvietė jus (grįžti) į mūšį (kai jis pats buvo) paskutinėse (arčiausiai priešo) gretose (o jūs to negirdėjote ir nematėte). Ir Jis apdovanojo jus (už jūsų nepaklusnumą ir pabėgimą iš mūšio lauko) sielvartu po sielvarto (pirmas sielvartas yra tada, kai pasklido gandas, kad nužudytas Allaho pasiuntinys Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima); antras sielvartas, kai politeistai buvo ant kalno aukščiau už tikinčiuosius), kad neliūdėtumėte dėl to, kas jūsų nepalietė (kad nepasiekė jus Allaho Parama ir trofėjai) ir kas jums nutiko (baimė ir pralaimėjimas). Ir (iš tikrųjų) Allahas žino, ką jūs darote!