ٱلَّذِينَ ٱسْتَجَابُوا۟ لِلَّهِ وَٱلرَّسُولِ مِنۢ بَعْدِ مَآ أَصَابَهُمُ ٱلْقَرْحُ ۚ لِلَّذِينَ أَحْسَنُوا۟ مِنْهُمْ وَٱتَّقَوْا۟ أَجْرٌ عَظِيمٌ ١٧٢
Jie yra tie, kurie seka Allaho ir Jo pranašo (Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) kvietimu net ir po to, kai buvo sužeisti 14. Yra didelis atlygis tiems, kurie daro gera ir bijo Allaho (bausmės).
14 Ibn Kesir: Ibn Abu Hatimas pasakoja iš Ikrimah, kad, kai politeistai pradėjo grįžti į Meką po Uhudo, jie pasakė: „Jūs nenužudėte Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) ir nepaėmėte pilnakrūčių sugulovių. Spjovėme ant jūsų ir tokių jūsų darbų. Grįžkime atgal!“ Kai Allaho pasiuntinys (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) apie tai išgirdo, jis mobilizavo musulmonus. Jie žygiavo, kol pasiekė Hamra Al-Asadą. Politeistai, apie tai sužinoję, pasakė: „Grįžkime geruoju namo.“ Tada grįžo ir Allaho pasiuntinys (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). Tai taip tai laikoma karine kampanija.