ضُرِبَتْ عَلَيْهِمُ ٱلذِّلَّةُ أَيْنَ مَا ثُقِفُوٓا۟ إِلَّا بِحَبْلٍۢ مِّنَ ٱللَّهِ وَحَبْلٍۢ مِّنَ ٱلنَّاسِ وَبَآءُو بِغَضَبٍۢ مِّنَ ٱللَّهِ وَضُرِبَتْ عَلَيْهِمُ ٱلْمَسْكَنَةُ ۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمْ كَانُوا۟ يَكْفُرُونَ بِـَٔايَـٰتِ ٱللَّهِ وَيَقْتُلُونَ ٱلْأَنۢبِيَآءَ بِغَيْرِ حَقٍّۢ ۚ ذَٰلِكَ بِمَا عَصَوا۟ وَّكَانُوا۟ يَعْتَدُونَ ١١٢

Kad ir kur jie (judėjai) būtų, jie yra pažeminti (ant jų gėdos antspaudas), nebent jie laikosi už virvės nuo Allaho ir už virvės iš žmonių (nebent jie patys sudarytų susitarimą su stipria valstybe dėl savo saugumo), ir jie (dėl savo užsispyrimo ir neigimo Absoliutinės Tiesos) užsitraukė Allaho pyktį ir juos palietė skurdas. Taip yra todėl, kad jie neigė Allaho Apreiškimus ir neteisėtai nužudė pranašus. Taip yra (taip pat ir jų drąsa) todėl, kad jie maištavo ir nusižengė (pažeisdami Allaho nustatytas ribas)!