وَإِذْ غَدَوْتَ مِنْ أَهْلِكَ تُبَوِّئُ ٱلْمُؤْمِنِينَ مَقَـٰعِدَ لِلْقِتَالِ ۗ وَٱللَّهُ سَمِيعٌ عَلِيمٌ ١٢١

Ir (atsimink, Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kaip tu (kartą) ryte (būtent auštant) palikai savo šeimą (dėvėdamas karinius šarvus), kad surengtum tikinčiuosius į mūšį (prie Uhudo kalno). Ir (iš tikrųjų) Allahas yra Girdintis (jūsų žodžius), (ir) Žinantis (jūsų poelgius).