إِذْ هَمَّت طَّآئِفَتَانِ مِنكُمْ أَن تَفْشَلَا وَٱللَّهُ وَلِيُّهُمَا ۗ وَعَلَى ٱللَّهِ فَلْيَتَوَكَّلِ ٱلْمُؤْمِنُونَ ١٢٢

Ir (atsimink, Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kaip dvi grupės (iš ansarų) iš jūsų jau buvo beprarandantys dvasią (drąsą) (ir norėjo grįžti iš karo lauko į miestą), bet (galų gale) Allahas yra jų Gynėjas (Kuris sustiprino jų dvasią ir pasitikėdami Allahu, jie nužygiavo į mūšio vietą): ir tegul tie, kurie įtikėjo, pasikliauja (tik) Allahu (tvirtai tikisi Jo pagalbos ir paramos)!