وَلَقَدْ صَدَقَكُمُ ٱللَّهُ وَعْدَهُۥٓ إِذْ تَحُسُّونَهُم بِإِذْنِهِۦ ۖ حَتَّىٰٓ إِذَا فَشِلْتُمْ وَتَنَـٰزَعْتُمْ فِى ٱلْأَمْرِ وَعَصَيْتُم مِّنۢ بَعْدِ مَآ أَرَىٰكُم مَّا تُحِبُّونَ ۚ مِنكُم مَّن يُرِيدُ ٱلدُّنْيَا وَمِنكُم مَّن يُرِيدُ ٱلْـَٔاخِرَةَ ۚ ثُمَّ صَرَفَكُمْ عَنْهُمْ لِيَبْتَلِيَكُمْ ۖ وَلَقَدْ عَفَا عَنكُمْ ۗ وَٱللَّهُ ذُو فَضْلٍ عَلَى ٱلْمُؤْمِنِينَ ١٥٢

Iš tiesų Allahas įvykdė Savo Pažadą jums (suteikęs jums pagalbą), kai jūs sunaikinote (nužudėte) juos (neigiančius Absoliutinę Tiesą) (Uhudo mūšyje), Jam leidus. Ir (Allaho pagalba nutrūko), kai pasidarėte silpnadvasiais (pradėjote bijoti dėl savo abejonės Allahu ir pradėjote ginčytis su Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) dėl nurodymo (likti savo vietose) (suginčijote, ar eiti rinkti trofėjus, ar pasilikti), ir jūs (o lankininkai) nepaklusote (Allaho pasiuntiniui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (kuris įsakė jums jokiu būdu nepalikti savo vietų), kai Jis (Allahas) parodė jums, ką mylite (Jo Pagalbą). (Ir paaiškėjo, kad) tarp jūsų yra trokštančių šio pasaulio (tų, kurie puolė rinkti trofėjus), ir tarp jūsų (yra tokių), kurie trokšta Amžinojo gyvenimo. Tada Jis atitraukė jus (o tikintieji) nuo jų (privertė bėgti nuo neigiančių Absoliutinę Tiesą), kad jus išbandytų. Ir štai (kai Jis sužinojo, kad gailitės dėl to, ką padarėte, ir atgailaujate) Jis jums atleido, – Allahas kupinas (nesuskaičiuojamos) Malonės tikintiems!