إِنَّ ٱلَّذِينَ تَوَلَّوْا۟ مِنكُمْ يَوْمَ ٱلْتَقَى ٱلْجَمْعَانِ إِنَّمَا ٱسْتَزَلَّهُمُ ٱلشَّيْطَـٰنُ بِبَعْضِ مَا كَسَبُوا۟ ۖ وَلَقَدْ عَفَا ٱللَّهُ عَنْهُمْ ۗ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌ حَلِيمٌۭ ١٥٥

Iš tiesų, tie iš jūsų (o pasiuntinio Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendražygiai), kurie nusigręžėte tą dieną, kai susitiko dvi armijos (tikinčiųjų armija ir politeistų armija) (prie Uhudo kalno), jie buvo priversti suklupti (pakliūti į šią nuodėmę), šėtono dėka jie įgijo (savo nuodėmes). Ir dabar Allahas jiems jau atleido (nes jie suprato savo kaltę ir nuoširdžiai paprašė Allaho Atleidimo) – tikrai, Allahas yra Atleidžiantis (atgailaujančių nuodėmių), Santūrus (neskuba bausti to, kuris Jam nepakluso)!