يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ لَا تَكُونُوا۟ كَٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ وَقَالُوا۟ لِإِخْوَٰنِهِمْ إِذَا ضَرَبُوا۟ فِى ٱلْأَرْضِ أَوْ كَانُوا۟ غُزًّۭى لَّوْ كَانُوا۟ عِندَنَا مَا مَاتُوا۟ وَمَا قُتِلُوا۟ لِيَجْعَلَ ٱللَّهُ ذَٰلِكَ حَسْرَةًۭ فِى قُلُوبِهِمْ ۗ وَٱللَّهُ يُحْىِۦ وَيُمِيتُ ۗ وَٱللَّهُ بِمَا تَعْمَلُونَ بَصِيرٌۭ ١٥٦

O jūs, kurie įtikėjote! Nebūkite kaip tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą) ir pasakė savo broliams (broliams pagal religiją) (veidmainiams) (apie tuos, kurie mirė arba žuvo iš jų tarpo), kai jie klajojo po žemę (su prekyba ar kitaip) arba buvo (kariuomenėje) žygyje: „Jei jie (mirusieji) (būtų mums paklusę ir) būtų su mumis (neišėję į tą kelią – karinį žygį) jie nebūtų mirę ir nebūtų nužudyti.“ (Ir taip atsitiko) Allahas tai pavertė sielvartu (tai padidina jų skausmą ir apgailestavimą) jų širdyse. (Ir įtikintieji žino, kad visa tai vyksta pagal Allaho nutartį). Ir (iš tikrųjų) Allahas suteikia gyvybę (Savo kūriniams) ir mirtį (jiems). Ir Allahas mato, ką jūs darote!