فَوَسْوَسَ لَهُمَا ٱلشَّيْطَـٰنُ لِيُبْدِىَ لَهُمَا مَا وُۥرِىَ عَنْهُمَا مِن سَوْءَٰتِهِمَا وَقَالَ مَا نَهَىٰكُمَا رَبُّكُمَا عَنْ هَـٰذِهِ ٱلشَّجَرَةِ إِلَّآ أَن تَكُونَا مَلَكَيْنِ أَوْ تَكُونَا مِنَ ٱلْخَـٰلِدِينَ ٢٠

Ir šėtonas šnabždėjo jiems dviem (pakurstė Adamą (Adomą) (taika jam) ir Havvą (Ievą)), kad (jie nepaklustų Allahui valgydami uždrausto medžio vaisius) (ir tuo) atskleistų, kas buvo paslėpta nuo jų abiejų, nuo jų nuogumo, ir pasakė: „Jūsų Viešpats jums uždraudė šį medį tik todėl, kad netaptumėte angelais ar netaptumėte nemirtingais.“