وَٱذْكُر رَّبَّكَ فِى نَفْسِكَ تَضَرُّعًۭا وَخِيفَةًۭ وَدُونَ ٱلْجَهْرِ مِنَ ٱلْقَوْلِ بِٱلْغُدُوِّ وَٱلْـَٔاصَالِ وَلَا تَكُن مِّنَ ٱلْغَـٰفِلِينَ ٢٠٥

Ir (tu, o žmogau) prisimink savo Viešpatį savo sieloje su nuolankumu (ir susitaikymu), su baime ir netariant atvirai (negarsiai) kalbos (garsas per vidurį tarp garsiai kalbant ir kalbant pašnibždomis), rytais ir vakarais (prieš saulėlydį) ir nebūk tarp nerūpestingųjų (kurie pamiršta prisiminti Allahą)!