فَرِيقًا هَدَىٰ وَفَرِيقًا حَقَّ عَلَيْهِمُ ٱلضَّلَـٰلَةُ ۗ إِنَّهُمُ ٱتَّخَذُوا۟ ٱلشَّيَـٰطِينَ أَوْلِيَآءَ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَيَحْسَبُونَ أَنَّهُم مُّهْتَدُونَ ٣٠

Jis (Allahas) nuvedė dalį (Savo vergų) teisingu keliu (vedė į Tikėjimą), o dėl dalies (Savo vergų) kliedesiai (neigimas Absoliutinės Tiesos) pasirodė esą lemti (numatyti). Tiesą sakant, jie (tie, kuriems buvo numatyta nuklysti) paėmė šėtonus globėjais (rėmėjais ir gynėjais), o ne Allahą, ir jie (šie pasiklydėliai) mano, kad eina teisingu keliu!