قُلْ إِنَّمَا حَرَّمَ رَبِّىَ ٱلْفَوَٰحِشَ مَا ظَهَرَ مِنْهَا وَمَا بَطَنَ وَٱلْإِثْمَ وَٱلْبَغْىَ بِغَيْرِ ٱلْحَقِّ وَأَن تُشْرِكُوا۟ بِٱللَّهِ مَا لَمْ يُنَزِّلْ بِهِۦ سُلْطَـٰنًۭا وَأَن تَقُولُوا۟ عَلَى ٱللَّهِ مَا لَا تَعْلَمُونَ ٣٣

Pasakyk (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (šiems neišmanantiems politeistams): „Mano Viešpats uždraudė kaip akivaizdžius, taip ir paslėptus bjaurus poelgius, (ir Jis uždraudė) nuodėmę ir neteisėtus (neturint į tai teisę) piktus darbus (žmonių atžvilgiu), ir (ir Jis uždraudė) jums bendrinti su Allahu tai, dėl ko Jis neatsiuntė jokių įrodymų (vadinti juos dievais ir jiems tarnauti) (uždraustas politeizmas), ir kalbėti prieš Allahą tai, ko nežinote (priskirdami jam sūnų, dukteris, paskelbdami leistinu tai, ką Jis uždraudė,…).“