هَلْ يَنظُرُونَ إِلَّا تَأْوِيلَهُۥ ۚ يَوْمَ يَأْتِى تَأْوِيلُهُۥ يَقُولُ ٱلَّذِينَ نَسُوهُ مِن قَبْلُ قَدْ جَآءَتْ رُسُلُ رَبِّنَا بِٱلْحَقِّ فَهَل لَّنَا مِن شُفَعَآءَ فَيَشْفَعُوا۟ لَنَآ أَوْ نُرَدُّ فَنَعْمَلَ غَيْرَ ٱلَّذِى كُنَّا نَعْمَلُ ۚ قَدْ خَسِرُوٓا۟ أَنفُسَهُمْ وَضَلَّ عَنْهُم مَّا كَانُوا۟ يَفْتَرُونَ ٥٣

Ar jie (neigiantys Absoliutinę Tiesą) laukia, kol tai (pažadėta bausmė už neigimą Absoliutinės Tiesos) bus atlikta? Tą dieną, kai ateis jo įvykdymas (kai išsipildys tai, ką Allahas pažadėjo Korane), tie, kurie prieš tai (mirė arba sutiko Teismo Dieną būdami neigiančiais Absoliutinę Tiesą)) pamiršo (paliko) jį (Koraną), sakys: „(Dabar mums tapo aišku, kad) mūsų Viešpaties pasiuntiniai atėjo su tiesa (bet mes jais netikėjome). Ir ar turėsime užtarėjų, kurie (šiandien) užtartų mus (prieš mūsų Viešpatį)?“ O gal būsime sugrąžinti (vėl) (į pasaulį) ir darysime ką nors kita nei tai, ką darėme (darysime tik tai, ką nurodė mūsų Viešpats)? Jie padarė nuostolių sau (patekdami į Pragarą) ir tai, ką jie sugalvojo (visos jų dievybės ir tai, ką šėtonas jiems pažadėjo), dingo iš jų.