ثُمَّ بَدَّلْنَا مَكَانَ ٱلسَّيِّئَةِ ٱلْحَسَنَةَ حَتَّىٰ عَفَوا۟ وَّقَالُوا۟ قَدْ مَسَّ ءَابَآءَنَا ٱلضَّرَّآءُ وَٱلسَّرَّآءُ فَأَخَذْنَـٰهُم بَغْتَةًۭ وَهُمْ لَا يَشْعُرُونَ ٩٥

Tada (po jų ilgo atkaklaus neigimo Absoliutinės Tiesos) Mes pakeitėme (jiems) sunkią padėtį gera, kad jie pradėjo klestėti (Allahas suteikė jiems atokvėpį, kad jie Jam padėkotų) (bet tai nepadėjo jiems persigalvoti ir ateiti į tikrąjį tikėjimą) ir pasakė: „Mūsų tėvai (protėviai) taip pat patyrė nelaimių ir laimę (visa tai laikinas, gyvenimiškas reiškinys).“ Ir mes juos suėmėme (bausme) staiga taip, kad jie net nepajuto!