أَمْ كُنتُمْ شُهَدَآءَ إِذْ حَضَرَ يَعْقُوبَ ٱلْمَوْتُ إِذْ قَالَ لِبَنِيهِ مَا تَعْبُدُونَ مِنۢ بَعْدِى قَالُوا۟ نَعْبُدُ إِلَـٰهَكَ وَإِلَـٰهَ ءَابَآئِكَ إِبْرَٰهِـۧمَ وَإِسْمَـٰعِيلَ وَإِسْحَـٰقَ إِلَـٰهًۭا وَٰحِدًۭا وَنَحْنُ لَهُۥ مُسْلِمُونَ ١٣٣

O gal jūs buvote Jakūbo (Jokūbo) (taika jam) mirties liudininkai? Kai jis sakė savo sūnums: „Ką jūs garbinsite po manęs?“ Mes garbinsime tavo Dievą (Allahą), tavo tėvų – Ibrahimo (Abraomo) (taika jam), Ismailio (Izmaelio) (taika jam), Ishako (Izaoko) (taika jam) Dievą, Vienintelį Dievą. Tik Jį vienintelį mes garbinsime. Mes musulmonai“.