وَإِذْ جَعَلْنَا ٱلْبَيْتَ مَثَابَةًۭ لِّلنَّاسِ وَأَمْنًۭا وَٱتَّخِذُوا۟ مِن مَّقَامِ إِبْرَٰهِـۧمَ مُصَلًّۭى ۖ وَعَهِدْنَآ إِلَىٰٓ إِبْرَٰهِـۧمَ وَإِسْمَـٰعِيلَ أَن طَهِّرَا بَيْتِىَ لِلطَّآئِفِينَ وَٱلْعَـٰكِفِينَ وَٱلرُّكَّعِ ٱلسُّجُودِ ١٢٥

Ir (primink žmonėms, o pranaše (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) taip: Mes įkūrėme (padarėme) šį Namą (Kaabą) kaip žmonių sugrįžimo vietą (į kurią jie grįžta piligrimystės metu ir kurią jie prisimena prieš kiekvieną maldą, kai pasirenka maldos kryptį) ir saugią vietą (kurioje žmonės yra saugūs sau ir savo nuosavybei, net medžiai ir žolė yra saugūs nuo nuplėšimo): „Ir nustatykite (pasidarykite) sau iš Ibrahimo (Abraomo) (taika jam)  stovėjimo vietos (Ibrahimo (Abraomo) (taika jam)) „saliat“ (privalomą paros maldą) vietą (kur yra akmuo su pranašo Ibrahimo (Abraomo) (taika jam)) pėdsakais, ant kurio jis stovėjo statant Kaabą. Netoli šios vietos piligrimas meldžiasi apėjęs Kaabą.). Ir Mes nurodėme Ibrahimui (Abraomui) (taika jam) ir Ismailui (Izmaeliui) (taika jam): „Išvalykite Mano Namus (Kaabą, kuri priklauso Man) (nuo matomos ir nematomos nešvaros) tiems, kurie apeina (daro tavaf) ar stovi (kyjam), ar lenkiasi veidu žemyn (rukiu) ir krenta žemėn nusilenkdami (sudžiud) maldoje!“