تِلْكَ ٱلرُّسُلُ فَضَّلْنَا بَعْضَهُمْ عَلَىٰ بَعْضٍۢ ۘ مِّنْهُم مَّن كَلَّمَ ٱللَّهُ ۖ وَرَفَعَ بَعْضَهُمْ دَرَجَـٰتٍۢ ۚ وَءَاتَيْنَا عِيسَى ٱبْنَ مَرْيَمَ ٱلْبَيِّنَـٰتِ وَأَيَّدْنَـٰهُ بِرُوحِ ٱلْقُدُسِ ۗ وَلَوْ شَآءَ ٱللَّهُ مَا ٱقْتَتَلَ ٱلَّذِينَ مِنۢ بَعْدِهِم مِّنۢ بَعْدِ مَا جَآءَتْهُمُ ٱلْبَيِّنَـٰتُ وَلَـٰكِنِ ٱخْتَلَفُوا۟ فَمِنْهُم مَّنْ ءَامَنَ وَمِنْهُم مَّن كَفَرَ ۚ وَلَوْ شَآءَ ٱللَّهُ مَا ٱقْتَتَلُوا۟ وَلَـٰكِنَّ ٱللَّهَ يَفْعَلُ مَا يُرِيدُ ٢٥٣

Štai pasiuntiniai, išaukštinome Mes kai kuriuos iš jų labiau nei kitus (Allaho apreiškimais, jų sekėjų skaičiumi). Su kai kuriais iš jų Allahas kalbėjo tiesiogiai (pranašai Mūsa (Mozė) (taika jam) ir Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kai kuriuos iškėlė laipsniu (pranašas Muhammadas tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). Ir Isai (Jėzui) (taika jam), Merjemos (Marijos) sūnui, Mes davėme aiškius įrodymus (įrodančius, kad jis yra Allaho pasiuntinys) bei sustiprinome jį Šventa Dvasia (Ruh-ul-Kudus – Džibryliu (Gabrieliu) (taika jam) (ypatinguose reikaluose, kai jam labiausiai reikėjo palaikymo). Jei Allahas būtų norėjęs, paskesnės kartos nebūtų praliejusios vienos kitų kraujo, kai joms atėjo aiškūs Allaho įrodymai. Bet jie (kuriems atėjo įrodymai) nesutarė tarpusavy, kai kurie įtikėjo ir kai kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinę Tiesą). Jei būtų tokia Allaho Valia (kad jie nekovotų po iškilusių nesusitarimų), jie nebūtų pralieję vieni kitų kraujo, bet Allahas daro tai, ką Jis nori.