وَلَئِنْ أَتَيْتَ ٱلَّذِينَ أُوتُوا۟ ٱلْكِتَـٰبَ بِكُلِّ ءَايَةٍۢ مَّا تَبِعُوا۟ قِبْلَتَكَ ۚ وَمَآ أَنتَ بِتَابِعٍۢ قِبْلَتَهُمْ ۚ وَمَا بَعْضُهُم بِتَابِعٍۢ قِبْلَةَ بَعْضٍۢ ۚ وَلَئِنِ ٱتَّبَعْتَ أَهْوَآءَهُم مِّنۢ بَعْدِ مَا جَآءَكَ مِنَ ٱلْعِلْمِ ۙ إِنَّكَ إِذًۭا لَّمِنَ ٱلظَّـٰلِمِينَ ١٤٥

Iš tiesų, jei tu (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) atneši (pateiksi) visus Apreiškimus (įrodymus) tiems, kuriems buvo apreikšta Knyga (Šventasis Raštas), jie vis tiek neatitiks tavo „kyblos“ (maldos krypties). Ir tu (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) neatitiksi jų „kyblos“ (maldos krypties). Kai kurie iš jų nesilaiko vieni kitų „kyblos“ (maldos krypties). Ir jei pradėsi tenkinti jų troškimus po to, kai gavai žinių, tada būsi tarp kankitojų.