وَلَمَّا بَرَزُوا۟ لِجَالُوتَ وَجُنُودِهِۦ قَالُوا۟ رَبَّنَآ أَفْرِغْ عَلَيْنَا صَبْرًۭا وَثَبِّتْ أَقْدَامَنَا وَٱنصُرْنَا عَلَى ٱلْقَوْمِ ٱلْكَـٰفِرِينَ ٢٥٠

Kai jie (Talūtas su savo kariuomene) išėjo susitikti su Džalūtu (Galijotu) ir jo kariuomene, jie meldėsi: „Mūsų Viešpatie, išliek tvirtybės ant mūsų (pripildyk mūsų sielas kantrybe) ir sutvirtink tvirtai mūsų kojas (suteik mums tvirtybės) (kad nepabėgtume nuo priešo) ir padėk mums prieš neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) minią (kad galėtume juos nugalėti).“