فَتَلَقَّىٰٓ ءَادَمُ مِن رَّبِّهِۦ كَلِمَـٰتٍۢ فَتَابَ عَلَيْهِ ۚ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلتَّوَّابُ ٱلرَّحِيمُ ٣٧
Tuomet Adamas (Adomas) (taika jam) gavo iš savo Viešpaties Žodžius (kad jais kreiptųsi su atgaila į Allahą ir paprašytų Jo atleidimo). 5 Ir Jis atleido jam (priėmė jo atgailą). Iš tiesų, Jis – Priimantis atgailą, Gailestingiausiasis! (Allahas atleido Adamui (Adomui) (taika jam) už šį nusidėjimą, todėl negali būti traktavimo, kad visi kiti žmonės patraukti atsakomybėn už Adamą (Adomą) (taika jam), arba jei ne būtu šios nuodėmes mes gyventumėme Rojuje.)
5 Šie žodžiai paminėti Korano 7 dalyje, 23 Apreiškime: „O mūsų Viešpatie, mes nuskriaudėme save! Jei Tu mums neatleisi ir nesuteiksi mums Savo Gailestingumo, mes be abejonės būsime pralaimėtojais.“