وَإِذْ أَخَذْنَا مِيثَـٰقَ بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ لَا تَعْبُدُونَ إِلَّا ٱللَّهَ وَبِٱلْوَٰلِدَيْنِ إِحْسَانًۭا وَذِى ٱلْقُرْبَىٰ وَٱلْيَتَـٰمَىٰ وَٱلْمَسَـٰكِينِ وَقُولُوا۟ لِلنَّاسِ حُسْنًۭا وَأَقِيمُوا۟ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتُوا۟ ٱلزَّكَوٰةَ ثُمَّ تَوَلَّيْتُمْ إِلَّا قَلِيلًۭا مِّنكُمْ وَأَنتُم مُّعْرِضُونَ ٨٣

Štai Mes (per pranašus) patvirtinome Izraelio (Jakūbo) (taika jam)) vaikų įsipareigojimus tardami: „Jūs negarbinsite nieko, išskyrus Vienintelį Allahą, būsite paklusnūs (Allahui), bei darysite gerą tėvams ir giminėms, ir našlaičiams, ir vargšams, ir sakysite gražius žodžius (sakykite tiesą) (nebūkite grubūs) žmonėms, atlikinėsite „saliat“ (privalomą paros maldą) ir mokėsite „zakiat“ (privalomus mokesčius) (šalpą)“. Bet vėliau su pasibjaurėjimu jūs nusigręžėte (nuo šio susitarimo), išskyrus keletą iš jūsų, ir buvote jūs nusigręžusieji.