Šventas Koranas

2 · Al-Bakara · Telyčia · 282 Apreiškimas · الْبَقَرَة‎

يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓا۟ إِذَا تَدَايَنتُم بِدَيْنٍ إِلَىٰٓ أَجَلٍۢ مُّسَمًّۭى فَٱكْتُبُوهُ ۚ وَلْيَكْتُب بَّيْنَكُمْ كَاتِبٌۢ بِٱلْعَدْلِ ۚ وَلَا يَأْبَ كَاتِبٌ أَن يَكْتُبَ كَمَا عَلَّمَهُ ٱللَّهُ ۚ فَلْيَكْتُبْ وَلْيُمْلِلِ ٱلَّذِى عَلَيْهِ ٱلْحَقُّ وَلْيَتَّقِ ٱللَّهَ رَبَّهُۥ وَلَا يَبْخَسْ مِنْهُ شَيْـًۭٔا ۚ فَإِن كَانَ ٱلَّذِى عَلَيْهِ ٱلْحَقُّ سَفِيهًا أَوْ ضَعِيفًا أَوْ لَا يَسْتَطِيعُ أَن يُمِلَّ هُوَ فَلْيُمْلِلْ وَلِيُّهُۥ بِٱلْعَدْلِ ۚ وَٱسْتَشْهِدُوا۟ شَهِيدَيْنِ مِن رِّجَالِكُمْ ۖ فَإِن لَّمْ يَكُونَا رَجُلَيْنِ فَرَجُلٌۭ وَٱمْرَأَتَانِ مِمَّن تَرْضَوْنَ مِنَ ٱلشُّهَدَآءِ أَن تَضِلَّ إِحْدَىٰهُمَا فَتُذَكِّرَ إِحْدَىٰهُمَا ٱلْأُخْرَىٰ ۚ وَلَا يَأْبَ ٱلشُّهَدَآءُ إِذَا مَا دُعُوا۟ ۚ وَلَا تَسْـَٔمُوٓا۟ أَن تَكْتُبُوهُ صَغِيرًا أَوْ كَبِيرًا إِلَىٰٓ أَجَلِهِۦ ۚ ذَٰلِكُمْ أَقْسَطُ عِندَ ٱللَّهِ وَأَقْوَمُ لِلشَّهَـٰدَةِ وَأَدْنَىٰٓ أَلَّا تَرْتَابُوٓا۟ ۖ إِلَّآ أَن تَكُونَ تِجَـٰرَةً حَاضِرَةًۭ تُدِيرُونَهَا بَيْنَكُمْ فَلَيْسَ عَلَيْكُمْ جُنَاحٌ أَلَّا تَكْتُبُوهَا ۗ وَأَشْهِدُوٓا۟ إِذَا تَبَايَعْتُمْ ۚ وَلَا يُضَآرَّ كَاتِبٌۭ وَلَا شَهِيدٌۭ ۚ وَإِن تَفْعَلُوا۟ فَإِنَّهُۥ فُسُوقٌۢ بِكُمْ ۗ وَٱتَّقُوا۟ ٱللَّهَ ۖ وَيُعَلِّمُكُمُ ٱللَّهُ ۗ وَٱللَّهُ بِكُلِّ شَىْءٍ عَلِيمٌۭ ٢٨٢

O jūs, kurie įtikėjote! Kai sudarinėjote sandorius tarpusavyje dėl įsiskolinimo konkrečiam laikui, surašykite juos (sudarykite raštišką sutartį). Ir tegul užrašo tas, kuris moka rašyti (raštingas ir išmanantis) ir patikimas tarp jūsų. Raštingasis tegul neatsisako (kai jo to paprašė) surašyti taip, kaip jį mokė Allahas. Tegul sudiktuoja tas, prieš kurį atsiranda teisė (įsipareigojantis, skolininkas). Ir kai rašys kiekvienas, tegul rašo nesumažindami (nepažeidžiant vienas kito) teisės, ir tegul bijosi Allaho (bausmės), savo Viešpaties. Jeigu skolininkas yra silpno proto arba yra mažametis (nepilnametis) arba nesugeba pats padiktuoti (neveiksnus asmuo arba kurčnebylys), tada tegul jo globėjas diktuoja teisingai (nei pridėdamas, nei atimdamas). Ir pasiimkite (šio sandorio) du liudininkus iš savo vyrų tarpo (tikinčiųjų). O jeigu tarp savo tarpo nėra dviejų vyrų, tuomet iš savo tarpo išrinkite patikimus vieną vyrą ir dvi moteris, kuriuos jūs sutinkate imti kaip liudininkus, ir jei viena užmirš, kita tegul primena. Ir tegul liudininkai neatsisako tuo metu, kai juos kviečia (tam, kad būtų liudininkais ir duoti parodymus); o liudininkai, nepaisant to, ar (skola arba terminas) didelis, ar mažas (nepriklausomai nuo sumos dydžio), nesiliaudami rašykite iki (sudarykite sutartį, kol nebus sumokėta skola) pabaigos. Tai yra teisingiausia Allahui ir tinkamiausia (proceso atžvilgiu) liudijimui (įrodinėjimui) ir tai teisingiau tam, kad išvengtumėte nesusitarimų tarpusavyje (kad pašalintų abejones dėl skolos grąžinimo, jos dydžio ir termino). Nebent tai yra neatidėliotinas verslas, kurį jūs vykdote tarp savęs, – tada tai nėra nusižengimas, jei to neužrašote. Kai jūs užsiimate pirkimu–pardavimu, taip pat paimkite liudininkus (taip bus geriau, kad nekiltų ginčų ir nesantaikų). Ir tegul nebūna nuskriausti nei liudininkai, nei rašytojas. Jeigu jie (liudininkai ar rašytojas) patirs nuostolius dėl jūsų, tai bus dėl jūsų nepaklusnumo (Allahui). Taigi bijokite (bausmės) Allaho (darykite tai, ką Jis liepė, ir nustokite daryti tai, ką Jis uždraudė). Allahas detaliai moko jus ir Allahas viską žino.

Scroll to Top