وَإِذْ أَخَذْنَا مِيثَـٰقَكُمْ وَرَفَعْنَا فَوْقَكُمُ ٱلطُّورَ خُذُوا۟ مَآ ءَاتَيْنَـٰكُم بِقُوَّةٍۢ وَٱسْمَعُوا۟ ۖ قَالُوا۟ سَمِعْنَا وَعَصَيْنَا وَأُشْرِبُوا۟ فِى قُلُوبِهِمُ ٱلْعِجْلَ بِكُفْرِهِمْ ۚ قُلْ بِئْسَمَا يَأْمُرُكُم بِهِۦٓ إِيمَـٰنُكُمْ إِن كُنتُم مُّؤْمِنِينَ ٩٣

Ir (atminkite) kai Mes priėmėme jūsų Sandorį (įsipareigojimus) (o Izraelio (Jakūbo) (taika jam) palikuonys)) (kad jūs įtikėsite į Allahą ir garbinsite tik Jį) ir Mes iškėlėme „Tur“ kalną virš jūsų (Sandorio patvirtinimui), tarėme: „Tvirtai laikykitės to (Taurato (Toros)), ką Mes davėme jums ir klausykitės (to, kas ten paliepta).“ Jie sakė: „Mes išgirdome, bet nepaklūstame“. Dėl jų (Absoliutinės Tiesos) neigimo, jų širdys prisipildo meile veršiukui. Sakyk (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) (jiems)): „Žiauru tai (veršiuko garbinimas), ką liepia jūsų tikėjimas, jei iš viso jūs turite kokį tikėjimą!“