لَيْسَ عَلَيْكُمْ جُنَاحٌ أَن تَبْتَغُوا۟ فَضْلًۭا مِّن رَّبِّكُمْ ۚ فَإِذَآ أَفَضْتُم مِّنْ عَرَفَـٰتٍۢ فَٱذْكُرُوا۟ ٱللَّهَ عِندَ ٱلْمَشْعَرِ ٱلْحَرَامِ ۖ وَٱذْكُرُوهُ كَمَا هَدَىٰكُمْ وَإِن كُنتُم مِّن قَبْلِهِۦ لَمِنَ ٱلضَّآلِّينَ ١٩٨

Nebus nuodėmės jums, jei siekiate savo Viešpaties Dosnumo (Nebus nuodėmės, jei „hadžo“ dienomis prekiausite ir uždirbsite pelną). Ir kai iš Arafato pajudėsite (po saulėlydžio, kai stovėjimas baigsis) prisiminkite Allahą (šlovinkite Jį, sakydami „talbiją“ ¹³ ir kreipdamiesi į Jį su maldomis) prie saugomo paminklo (Muzdalifah slėnyje). Ir minėkite Jį (Allahą) (teisingu būdu), kaip Jis nurodė (jums), nors prieš tai (kol Jis parodė tikrąjį kelią) buvote iš (tarp) klystančiųjų.

¹³ arab. ﺍﻟﺘﻠﺒﻴﺔ arba lyabbaik ﻟَﺒَّﻴْﻚَ – „Štai aš priešais Tave!“.