قُولُوٓا۟ ءَامَنَّا بِٱللَّهِ وَمَآ أُنزِلَ إِلَيْنَا وَمَآ أُنزِلَ إِلَىٰٓ إِبْرَٰهِـۧمَ وَإِسْمَـٰعِيلَ وَإِسْحَـٰقَ وَيَعْقُوبَ وَٱلْأَسْبَاطِ وَمَآ أُوتِىَ مُوسَىٰ وَعِيسَىٰ وَمَآ أُوتِىَ ٱلنَّبِيُّونَ مِن رَّبِّهِمْ لَا نُفَرِّقُ بَيْنَ أَحَدٍۢ مِّنْهُمْ وَنَحْنُ لَهُۥ مُسْلِمُونَ ١٣٦

Sakykite (o, tikintieji) (tiems žydams ir krikščioniams): „Mes tikime Allahu (mes pripažįstame  tik  Allahą kaip vienintelį dievą) ir tuo, kas mums buvo atsiųsta (Koranu), ir tuo, kas atsiųsta Ibrahimui (Abraomui) (taika jam) (dešimt ritinių), Ismailui (Izmaeliui) (taika jam), Ishakui (Izaokui) (taika jam), Jakūbui (Jokūbui) (taika jam) ir gentims (pranašams iš dvylikos pranašo Jakūbo (Jokūbo) (taika jam) palikuonių kartų) ir kas buvo duota Mūsai (Mozei) (taika jam) (Tauratų (Torą) ir Isai (Jėzui) (taika jam) (Indžiliš (Evangelija) ir kas buvo duota pranašams iš savo Viešpaties (prieš tai atsiųstais Knygomis). Mes nedarome jokio skirtumo nei tarp vieno iš jų (Mes nesame tokie, kad pripažintume vienus pranašus, o kitų, kaip judėjai ir krikščionys, ne) ir tik Jam paklūstame“.