وَإِذْ قَالَ رَبُّكَ لِلْمَلَـٰٓئِكَةِ إِنِّى جَاعِلٌۭ فِى ٱلْأَرْضِ خَلِيفَةًۭ ۖ قَالُوٓا۟ أَتَجْعَلُ فِيهَا مَن يُفْسِدُ فِيهَا وَيَسْفِكُ ٱلدِّمَآءَ وَنَحْنُ نُسَبِّحُ بِحَمْدِكَ وَنُقَدِّسُ لَكَ ۖ قَالَ إِنِّىٓ أَعْلَمُ مَا لَا تَعْلَمُونَ ٣٠

Ir (prisiminkite), kai jūsų Viešpats pasakė angelams: „Tikrai Aš žemėje sukursiu savo vietininką (žmogų)“. Jie (angelai) tarė: „(O mūsų Viešpatie, kokia išmintis yra to) Ar Tu sukursi ten tuos, kurie (kai kurie jų) ten darys piktadarybes ir lies kraują (darys neteisybę ir tironiją), tuo metu, kai mes (paklusnūs Tau) garbindami ir dėkodami šloviname Tave.“ Jis pasakė: „Aš žinau tai (išmintį, kodėl Aš sukuriu žmones), ko jūs nežinote.“