وَقُلْنَا يَـٰٓـَٔادَمُ ٱسْكُنْ أَنتَ وَزَوْجُكَ ٱلْجَنَّةَ وَكُلَا مِنْهَا رَغَدًا حَيْثُ شِئْتُمَا وَلَا تَقْرَبَا هَـٰذِهِ ٱلشَّجَرَةَ فَتَكُونَا مِنَ ٱلظَّـٰلِمِينَ ٣٥

Ir Mes tarėme: „O Adamai (Adomai) (taika jam), gyvenk tu ir tavo sutuoktinė (Hava) (Ieva) Rojuje ir maitinkitės ten (Rojaus vaisiais) pasimėgaudami, kur tik panorėsite, bet (tik) nesiartinkite prie šio medžio, nes jūs abu tapsite kankintojais (Zalimūn) (nepaklusnūs Allahui).“