أَمْ حَسِبْتُمْ أَن تَدْخُلُوا۟ ٱلْجَنَّةَ وَلَمَّا يَأْتِكُم مَّثَلُ ٱلَّذِينَ خَلَوْا۟ مِن قَبْلِكُم ۖ مَّسَّتْهُمُ ٱلْبَأْسَآءُ وَٱلضَّرَّآءُ وَزُلْزِلُوا۟ حَتَّىٰ يَقُولَ ٱلرَّسُولُ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ مَعَهُۥ مَتَىٰ نَصْرُ ٱللَّهِ ۗ أَلَآ إِنَّ نَصْرَ ٱللَّهِ قَرِيبٌۭ ٢١٤

Ar jūs manote (galvojote), kad jūs (tikintieji) įeisite į Rojų be tokių išbandymų, kuriuos patyrė gyvenusieji iki jūsų? Jie susidūrė su tokiomis kančiomis ir nelaimėmis, ir ligomis, ir buvo taip sukrėsti (baimės, nerimo, rietenų, dvejojimo), kad net pasiuntinys (kuris buvo su jais) ir tikintieji, kurie buvo su juo, šaukė: „Kur Allaho Pagalba!“ Pažiūrėk (pagalvok) į tai! Iš tiesų, Allaho Pagalba yra labai arti!