لَّيْسَ ٱلْبِرَّ أَن تُوَلُّوا۟ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ ٱلْمَشْرِقِ وَٱلْمَغْرِبِ وَلَـٰكِنَّ ٱلْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِٱللَّهِ وَٱلْيَوْمِ ٱلْـَٔاخِرِ وَٱلْمَلَـٰٓئِكَةِ وَٱلْكِتَـٰبِ وَٱلنَّبِيِّـۧنَ وَءَاتَى ٱلْمَالَ عَلَىٰ حُبِّهِۦ ذَوِى ٱلْقُرْبَىٰ وَٱلْيَتَـٰمَىٰ وَٱلْمَسَـٰكِينَ وَٱبْنَ ٱلسَّبِيلِ وَٱلسَّآئِلِينَ وَفِى ٱلرِّقَابِ وَأَقَامَ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتَى ٱلزَّكَوٰةَ وَٱلْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـٰهَدُوا۟ ۖ وَٱلصَّـٰبِرِينَ فِى ٱلْبَأْسَآءِ وَٱلضَّرَّآءِ وَحِينَ ٱلْبَأْسِ ۗ أُو۟لَـٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ صَدَقُوا۟ ۖ وَأُو۟لَـٰٓئِكَ هُمُ ٱلْمُتَّقُونَ ١٧٧

Dorybė tikrai tai nepasukti veidus (maldos metu) į rytus ar į vakarus. Iš tiesų, doras asmuo yra tas, kas įtikėjo į Allahą, Paskutiniąją Dieną, angelus, Knygą (visus Šventus Raštus), pranašus; kurie išleidžia savo mylimą turtą artimiesiems, našlaičiams, vargšams, keleiviams, ieškantiems pagalbos ir vergams išlaisvinti; kurie atlieka „saliat“ (privalomą paros maldą) ir duoda „zakiat“ (privalomą mokestį). Tokie žmonės laikosi savo sutartinių žodžių (įsipareigojimų); kurie bado, ligos ir karo metu yra kantrūs. Tokie žmonės sako tiesą. Jie yra dievobaimingieji (mutakun).