سَيَقُولُ ٱلسُّفَهَآءُ مِنَ ٱلنَّاسِ مَا وَلَّىٰهُمْ عَن قِبْلَتِهِمُ ٱلَّتِى كَانُوا۟ عَلَيْهَا ۚ قُل لِّلَّهِ ٱلْمَشْرِقُ وَٱلْمَغْرِبُ ۚ يَهْدِى مَن يَشَآءُ إِلَىٰ صِرَٰطٍۢ مُّسْتَقِيمٍۢ ١٤٢

Tarp žmonių atsiras grupė kvailių, kurie sakys (šaipydamiesi): „Kas nusuko juos nuo „kyblos“ (maldos krypties) (kol Al-Haram mečetė Mekoje tapo maldos kryptimi) (Iš pradžių, tikintieji meldėsi uolos kryptimi, kuri yra Jeruzalėje)?“. Sakyk (Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Rytai ir vakarai priklauso tik Allahui. Jis veda Teisiu Keliu, ką nori.“