يَسْـَٔلُونَكَ مَاذَا يُنفِقُونَ ۖ قُلْ مَآ أَنفَقْتُم مِّنْ خَيْرٍۢ فَلِلْوَٰلِدَيْنِ وَٱلْأَقْرَبِينَ وَٱلْيَتَـٰمَىٰ وَٱلْمَسَـٰكِينِ وَٱبْنِ ٱلسَّبِيلِ ۗ وَمَا تَفْعَلُوا۟ مِنْ خَيْرٍۢ فَإِنَّ ٱللَّهَ بِهِۦ عَلِيمٌۭ ٢١٥

Jie (bendražygiai) klausia tavęs (O Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Ką (kokį turtą, kiek ir kaip) jie turėtų išleisti (kad užsitarnautų AllahoMalonę)? Sakyk: „Ką išleisite iš gero, tai bus (reikia išleisti) (abiem) tėvams, (visiems) giminaičiams, našlaičiams (kurių tėvas mirė, o jie nesulaukę pilnametystės), vargšams (o juo labiau – elgetoms) ir keliautojams (neturintiems galimybių tęsti kelionę). Ir kad ir ką darytumėte iš gerumo, iš tiesų Allahas apie tai žino“.