أَلَمْ تَرَ إِلَى ٱلَّذِى حَآجَّ إِبْرَٰهِـۧمَ فِى رَبِّهِۦٓ أَنْ ءَاتَىٰهُ ٱللَّهُ ٱلْمُلْكَ إِذْ قَالَ إِبْرَٰهِـۧمُ رَبِّىَ ٱلَّذِى يُحْىِۦ وَيُمِيتُ قَالَ أَنَا۠ أُحْىِۦ وَأُمِيتُ ۖ قَالَ إِبْرَٰهِـۧمُ فَإِنَّ ٱللَّهَ يَأْتِى بِٱلشَّمْسِ مِنَ ٱلْمَشْرِقِ فَأْتِ بِهَا مِنَ ٱلْمَغْرِبِ فَبُهِتَ ٱلَّذِى كَفَرَ ۗ وَٱللَّهُ لَا يَهْدِى ٱلْقَوْمَ ٱلظَّـٰلِمِينَ ٢٥٨

Ar nematei (o Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) to, kuris ginčijosi su Ibrahimu (Abraomu) (taika jam) apie jo Viešpatį (Allahą), nes Allahas suteikė jam karalystę (jis ilgą laiką buvo karalius ir buvo išdidus)? Ibrahimas (Abraomas) (taika jam) pasakė: „Mano Viešpats prikelia (Savo kūrinius) ir numarina (juos).“ Tas (karalius) atsakė: „Aš duodu gyvenimą ir mirtį (užmušiu, ką panorėjęs, arba paliksiu gyvą).“ Ibrahimas (Abraomas) (taika jam) pasakė: „Iš tiesų, Allahas priverčia saulę kilti iš rytų, taigi priversk ją pakilti iš vakarų!“ Ir suglumintas buvo tas, kuris išdidžiai neigė (Absoliutinę Tiesą) (nustojo ginčytis). Allahas neveda (į Teisingą kelią) žmonių, kurie yra kankintojai.