ٱلَّذِينَ يَأْكُلُونَ ٱلرِّبَوٰا۟ لَا يَقُومُونَ إِلَّا كَمَا يَقُومُ ٱلَّذِى يَتَخَبَّطُهُ ٱلشَّيْطَـٰنُ مِنَ ٱلْمَسِّ ۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمْ قَالُوٓا۟ إِنَّمَا ٱلْبَيْعُ مِثْلُ ٱلرِّبَوٰا۟ ۗ وَأَحَلَّ ٱللَّهُ ٱلْبَيْعَ وَحَرَّمَ ٱلرِّبَوٰا۟ ۚ فَمَن جَآءَهُۥ مَوْعِظَةٌۭ مِّن رَّبِّهِۦ فَٱنتَهَىٰ فَلَهُۥ مَا سَلَفَ وَأَمْرُهُۥٓ إِلَى ٱللَّهِ ۖ وَمَنْ عَادَ فَأُو۟لَـٰٓئِكَ أَصْحَـٰبُ ٱلنَّارِ ۖ هُمْ فِيهَا خَـٰلِدُونَ ٢٧٥

Tie, kurie ėda iš „riba“ (neteisėto praturtėjimo), prisikels (iš savo kapų) tokiais pat kaip tie, kurie patyrė pavergimą nuo šaitano (šėtono) prisilietimo, tai jiems už tai, kad jie sakė: „Verslas ir „riba“ (neteisėtas praturtėjimas) yra tas pats.“ Bet Allahas leido pelnytis iš verslo ir uždraudė pelnytis iš „riba“ (neteisėto praturtėjimo). Tam, kam ateis Viešpaties nurodymas (po to, kai jis įvykdė palūkanų sandorį) ir po to liausis (lupikavimu atgailaudamas), sprendimas dėl jo praeities verslo priklauso tik Allahui. O tie, kurie sugrįš prie palūkanų, jie bus Ugnyje visada (Pragare amžinai).