وَلَقَدْ ءَاتَيْنَا مُوسَى ٱلْكِتَـٰبَ وَقَفَّيْنَا مِنۢ بَعْدِهِۦ بِٱلرُّسُلِ ۖ وَءَاتَيْنَا عِيسَى ٱبْنَ مَرْيَمَ ٱلْبَيِّنَـٰتِ وَأَيَّدْنَـٰهُ بِرُوحِ ٱلْقُدُسِ ۗ أَفَكُلَّمَا جَآءَكُمْ رَسُولٌۢ بِمَا لَا تَهْوَىٰٓ أَنفُسُكُمُ ٱسْتَكْبَرْتُمْ فَفَرِيقًۭا كَذَّبْتُمْ وَفَرِيقًۭا تَقْتُلُونَ ٨٧

Iš tiesų, Mes davėme Mūsai (Mozei) (taika jam) Knygą (Torą) ir išsiuntėme paskui ją daugybę pasiuntinių. Mes davėme aiškius įrodymus Isai (Jėzui) (taika jam), Marjamos (Marijos) sūnui (kurie parodo, kad jis yra Allaho pasiuntinys), ir sutvirtinome jį Šventąja Dvasia (Džibril Ruh ul Kudus) (angelu Džibrailu (archangelas Gabrielius) (taika jam)). Nejaugi jūs kiekvieną kartą, kai (kuris nors) pasiuntinys jums atnešdavo tai, kas jums nepatikdavo, rodydami savo išdidumą, vienus išvadindavote melagiais (kaip pavyzdžiui, Isą (taika jam) ir Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), o kitus nužudydavote (kaip pavyzdžiui, Zakariją (Zacharijų) (taika jam) ir Jahją (Joną) (taika jam))?