وَمَا كَانَ ٱسْتِغْفَارُ إِبْرَٰهِيمَ لِأَبِيهِ إِلَّا عَن مَّوْعِدَةٍۢ وَعَدَهَآ إِيَّاهُ فَلَمَّا تَبَيَّنَ لَهُۥٓ أَنَّهُۥ عَدُوٌّۭ لِّلَّهِ تَبَرَّأَ مِنْهُ ۚ إِنَّ إِبْرَٰهِيمَ لَأَوَّٰهٌ حَلِيمٌۭ ١١٤

Ir (pranašo) Ibrahimo (Abraomo) (taika jam) malda dėl atleidimo savo tėvui buvo tik dėl jo pažado (Jis (Ibrahimas (Abraomas) (taika jam)) pasakė: „Taika tau! Prašysiu savo Viešpaties tau atleidimo: (nes) iš tikrųjų Jis man yra nuolaidus…“ (Korano dalis Merjem 47 Apreiškimas) jam (tėvui). Kai jam (pranašui Ibrahimui (Abraomui) (taika jam)) tapo aišku, kad jis (jo tėvas) yra Allaho priešas (kuriam nepadės nei įspėjimas, nei priminimas ir kad jis mirs kaip neigiantysis Absoliutinę Tiesą), jis jo išsižadėjo (paliko jį ir nustojo kreiptis į Allahą su malda dėl jo atleidimo). Iš tiesų, Ibrahimas (Abraomas) (taika jam) yra nuolankus (prieš Allahą), (ir) santūrus (neskubantis bausti)!