إِلَّا تَنصُرُوهُ فَقَدْ نَصَرَهُ ٱللَّهُ إِذْ أَخْرَجَهُ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ ثَانِىَ ٱثْنَيْنِ إِذْ هُمَا فِى ٱلْغَارِ إِذْ يَقُولُ لِصَـٰحِبِهِۦ لَا تَحْزَنْ إِنَّ ٱللَّهَ مَعَنَا ۖ فَأَنزَلَ ٱللَّهُ سَكِينَتَهُۥ عَلَيْهِ وَأَيَّدَهُۥ بِجُنُودٍۢ لَّمْ تَرَوْهَا وَجَعَلَ كَلِمَةَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوا۟ ٱلسُّفْلَىٰ ۗ وَكَلِمَةُ ٱللَّهِ هِىَ ٱلْعُلْيَا ۗ وَٱللَّهُ عَزِيزٌ حَكِيمٌ ٤٠

Jei jūs (o pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) bendražygiai) nepadedate jam (pranašui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), tai Allahas jau padėjo jam, kai tie, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinės Tiesos) (politeistais) (iš Mekos), jį išvarė (ir kai jis) buvo antrasis iš dviejų (pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) persikėlė į Mediną su Abu Bakr as-Siddik) (vienas iš dviejų), kai jie abu (pasislėpė) oloje (jie prisiglaudė nuo politeistų persekiojimo oloje su nedideliu įėjimu ant Thauro kalno netoli Mekos ir ten išbuvo tris dienas), čia (ten) jis (pranašas Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) sako savo bendražygiui (Abu Bakrui): „Nenusimink, nes Allahas yra su mumis (su Jo Pagalba ir Parama)!“ Ir Allahas atsiuntė jam (pranašui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) taiką (ramybę) nuo Savęs ir palaikė jį (tokiais) kariais (angelais), kurių jūs nematote (ir kurie saugojo jį oloje). Ir Jis (Allahas) padarė žemesnius žodžius tų, kurie tapo neigiančiaisiais (Absoliutinės Tiesos) (ir tuo pažemino netikinčiuosius), o Allaho Žodį (monoteizmo žodžius) išaukštino (ir tuo Allahas išaukštino tikinčiuosius): ir (iš tikrųjų) Allahas yra Didingiausiasis (Savo valdžioje), (ir) Išmintingiausiasis (Savo Sprendimais ir Įsakymais)!