قَـٰتِلُوا۟ ٱلَّذِينَ لَا يُؤْمِنُونَ بِٱللَّهِ وَلَا بِٱلْيَوْمِ ٱلْـَٔاخِرِ وَلَا يُحَرِّمُونَ مَا حَرَّمَ ٱللَّهُ وَرَسُولُهُۥ وَلَا يَدِينُونَ دِينَ ٱلْحَقِّ مِنَ ٱلَّذِينَ أُوتُوا۟ ٱلْكِتَـٰبَ حَتَّىٰ يُعْطُوا۟ ٱلْجِزْيَةَ عَن يَدٍۢ وَهُمْ صَـٰغِرُونَ ٢٩
Kariaukite (o tie, kurie įtikėjote) su tais, kurie netiki Allahu ir Paskutine diena, (kurie) nedraudžia (neatsitolina nuo to) to, ką uždraudė Allahas ir Jo pasiuntinys, ir nesilaiko Tikėjimo Tiesos (islamo normų) – iš (tarpo) tų, kuriems buvo duotos Knygos (iš judėjų ir krikščionių), kol jie neduos (nesumokės) (jums) „džizja“ 5 savo ranka, būdami pažeminti (ir paklusnūs) (ir nugalėti).
5 Džizja (arab. ﺟﺰْﻳﺔ) yra pagonių (dhimmi) rinkliavos mokestis musulmoniškose valstybėse. Islamo teisininkai mano, kad Džizja yra išpirka už gyvybės išsaugojimą ir tolesnę apsaugą nuo vidinių ir išorinių priešų užkariavimų. Moterys, pagyvenę žmonės, neįgalieji, elgetos, vergai, vienuoliai (iki VIII a. pradžios) ir krikščionys arba judėjai, kurie kovojo musulmonų armijoje, buvo atleidžiami nuo mokesčių mokėjimo.