رَضُوا۟ بِأَن يَكُونُوا۟ مَعَ ٱلْخَوَالِفِ وَطُبِعَ عَلَىٰ قُلُوبِهِمْ فَهُمْ لَا يَفْقَهُونَ ٨٧

Jiems (šiems veidmainiams) buvo maloniau būti su tais, kurie liko (su moterimis, vaikais ir tais, kuriems yra pasiteisinimas), iš tiesų, ant jų širdžių buvo uždėtas (veidmainystės) antspaudas, ir jie nesupranta (kokia yra didele laimė paklusnumas pasiuntiniui Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) ir kruopštumas Allaho kelyje).