وَإِذَا مَآ أُنزِلَتْ سُورَةٌۭ نَّظَرَ بَعْضُهُمْ إِلَىٰ بَعْضٍ هَلْ يَرَىٰكُم مِّنْ أَحَدٍۢ ثُمَّ ٱنصَرَفُوا۟ ۚ صَرَفَ ٱللَّهُ قُلُوبَهُم بِأَنَّهُمْ قَوْمٌۭ لَّا يَفْقَهُونَ ١٢٧

Ir kai apreiškiama (kuri nors) „sura“ (Korano dalis) (kurioje atskleidžiami veidmainių poelgiai), kai kurie iš jų (iš veidmainių, sėdinčių pranašo Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) susirinkime) žiūri vienas į kitą: „Ar kas nors (iš tikinčiųjų) mato jus?“ Tada jie nusisuka (atsikelia ir išeina). Lai Allahas nusuka jų širdis (nuo Tikėjimo ir Tiesaus Kelio), nes jie neturintys supratimo žmonės (neigia Tiesą ir nemąsto apie Tiesą).