مَا كَانَ لِأَهْلِ ٱلْمَدِينَةِ وَمَنْ حَوْلَهُم مِّنَ ٱلْأَعْرَابِ أَن يَتَخَلَّفُوا۟ عَن رَّسُولِ ٱللَّهِ وَلَا يَرْغَبُوا۟ بِأَنفُسِهِمْ عَن نَّفْسِهِۦ ۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمْ لَا يُصِيبُهُمْ ظَمَأٌۭ وَلَا نَصَبٌۭ وَلَا مَخْمَصَةٌۭ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ وَلَا يَطَـُٔونَ مَوْطِئًۭا يَغِيظُ ٱلْكُفَّارَ وَلَا يَنَالُونَ مِنْ عَدُوٍّۢ نَّيْلًا إِلَّا كُتِبَ لَهُم بِهِۦ عَمَلٌۭ صَـٰلِحٌ ۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُضِيعُ أَجْرَ ٱلْمُحْسِنِينَ ١٢٠

Medinos gyventojams ir aplinkiniams (gyvenantiems) iš beduinų nederėjo atsilikti nuo Allaho pasiuntinio (Muhammedo (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (neišeiti į žygį) ir teikti pirmenybę sau negu jam (Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) (būdami patys klestintys, o pranašas tuo metu išgyvendavo sunkumus). Taip yra todėl, kad, jei Allaho kelyje juos ištiks troškulys, nuovargis ir alkis ir jie žengs žingsnį, kuris sukels neigiančiųjų (Absoliutinę Tiesą) pasipiktinimą, ir sukels bet kokį pralaimėjimą priešui, visa tai bus užfiksuota kaip doras poelgis. Iš tiesų, Allahas nesunaikina nuoširdžiai dorybingųjų apdovanojimą!