ٱتَّخَذُوٓا۟ أَحْبَارَهُمْ وَرُهْبَـٰنَهُمْ أَرْبَابًۭا مِّن دُونِ ٱللَّهِ وَٱلْمَسِيحَ ٱبْنَ مَرْيَمَ وَمَآ أُمِرُوٓا۟ إِلَّا لِيَعْبُدُوٓا۟ إِلَـٰهًۭا وَٰحِدًۭا ۖ لَّآ إِلَـٰهَ إِلَّا هُوَ ۚ سُبْحَـٰنَهُۥ عَمَّا يُشْرِكُونَ ٣١

(Jie) (judėjai ir krikščionys) laikė savo raštininkus (mokslininkus) ir vienuolius savo viešpačiais (kurie nustato jiems savo tikėjimo ir įstatymo nuostatus) ir taip pat mesiją (pranašą Isa (Jėzų) (taika jam)), Merjemos (Marijos) sūnų (jie pasiėmė sau jį kaip dievą ir jį garbina kaip dievą) išskyrus Allahą. Nors (galų gale) jiems buvo nurodyta (Allaho) garbinti (ir tarnauti) tik vienintelį (tikrąjį) Dievą (Allahą), išskyrus Kurio nėra, kito dievo. Jis (Allahas) Nepriekaištingiausiasis (ir Jis yra aukščiau visko), virš to, ką jie (politeistai ir neigiantys Absoliutinę Tiesą) susieja (priskiria Jam bendrininkus) su Juo (Absoliutus, kad turėtų lygius Sau)!