لَقَدْ نَصَرَكُمُ ٱللَّهُ فِى مَوَاطِنَ كَثِيرَةٍۢ ۙ وَيَوْمَ حُنَيْنٍ ۙ إِذْ أَعْجَبَتْكُمْ كَثْرَتُكُمْ فَلَمْ تُغْنِ عَنكُمْ شَيْـًۭٔا وَضَاقَتْ عَلَيْكُمُ ٱلْأَرْضُ بِمَا رَحُبَتْ ثُمَّ وَلَّيْتُم مُّدْبِرِينَ ٢٥

Jau Allahas padėjo jums (mūšiuose) daugelyje vietovių (kai jūs įvykdėte visas priežastis tam) (o tada patikėjote šį reikalą Allahui). Ir (taip pat Jis jums padėjo) Hunaino dieną (šis mūšis įvyko 8 Hidžros metais, Šavval mėnesį, po musulmonų Mekos užkariavimo), kai jus (iš pradžių) nudžiugino (suviliojo) jūsų skaičius (musulmonų karių buvo dvylika tūkstančių, o politeistų – keturi tūkstančiai) (ir jūs pasakėte, kad dėl to nebūsite nugalėti), bet (tada) tai (jūsų skaičiai) neišgelbėjo (nepadėjo) jums niekuo (pergalę suteikia tik Allahas, ir tai neįvyksta dėl vienos iš šalių kiekybinio pranašumo), ir susiaurėjo jums žemė ten, kur ji buvo plati (negalėjote rasti prieglobsčio, kai priešai jus užpuolė). Tada jūs apsisukote (pabėgote iš mūšio lauko).