وَلَا عَلَى ٱلَّذِينَ إِذَا مَآ أَتَوْكَ لِتَحْمِلَهُمْ قُلْتَ لَآ أَجِدُ مَآ أَحْمِلُكُمْ عَلَيْهِ تَوَلَّوا۟ وَّأَعْيُنُهُمْ تَفِيضُ مِنَ ٱلدَّمْعِ حَزَنًا أَلَّا يَجِدُوا۟ مَا يُنفِقُونَ ٩٢

Ir (taip pat nebus nuodėmės) tiems, kurie atėjo pas tave (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), kad tu juos išsiųstum (į žygį), bet tu sakei (jiems): „Nerandu (jojančio gyvūno), ant kurio galėčiau jus išsiųsti.“ Jie apsisuka, ir išeina su ašaromis akyse ir sielvarte, kad nerado išteklių (ir kad negalėjo dalyvauti vertingame reikale ir gauti puikų atlygį).