يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوا۟ مَا لَكُمْ إِذَا قِيلَ لَكُمُ ٱنفِرُوا۟ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ ٱثَّاقَلْتُمْ إِلَى ٱلْأَرْضِ ۚ أَرَضِيتُم بِٱلْحَيَوٰةِ ٱلدُّنْيَا مِنَ ٱلْـَٔاخِرَةِ ۚ فَمَا مَتَـٰعُ ٱلْحَيَوٰةِ ٱلدُّنْيَا فِى ٱلْـَٔاخِرَةِ إِلَّا قَلِيلٌ ٣٨

O jūs, kurie įtikėjote! Kodėl, kai jums sakoma: „Išeikite (eikite) Allaho Keliu (tam, kad kariautumėte su savo priešais)“, jūs tupite (įsikimbate) prie žemės (tinginiaujate ir prisirišate prie savo būstų)? Ar tapote labiau patenkinti žemišku gyvenimu nei Amžinuoju? Tačiau trumpalaikis pasaulietinio gyvenimo malonumas (laikini šio pasaulio palaiminimai) yra nereikšmingas, palyginus su Amžinuoju gyvenimu (su Rojaus palaiminimais)!