فَرِحَ ٱلْمُخَلَّفُونَ بِمَقْعَدِهِمْ خِلَـٰفَ رَسُولِ ٱللَّهِ وَكَرِهُوٓا۟ أَن يُجَـٰهِدُوا۟ بِأَمْوَٰلِهِمْ وَأَنفُسِهِمْ فِى سَبِيلِ ٱللَّهِ وَقَالُوا۟ لَا تَنفِرُوا۟ فِى ٱلْحَرِّ ۗ قُلْ نَارُ جَهَنَّمَ أَشَدُّ حَرًّۭا ۚ لَّوْ كَانُوا۟ يَفْقَهُونَ ٨١

Likusieji žmonės (veidmainiai, kurie nevyko į Tabuko žygį) džiaugėsi, kad liko sėdėti (Medinoje) veikdami priešingai Allaho pasiuntiniui (Muhammedui (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)). Jie nekentė uoliai tvarkyti savo turtu ir sielomis (kartu su pranašu Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) Allaho kelyje, ir jie sakė (vienas kitam): „Neišeikite į karštį (kai Allaho pasiuntinys Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) išvyko į Tabukos žygį, buvo labai karšta)!“ Pasakyk (jiems) (o pranaše Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)): „Pragaro Ugnis yra karštesnė“ – jei tik jie suprastų (tai)!