وَلَوْ أَنَّهُمْ رَضُوا۟ مَآ ءَاتَىٰهُمُ ٱللَّهُ وَرَسُولُهُۥ وَقَالُوا۟ حَسْبُنَا ٱللَّهُ سَيُؤْتِينَا ٱللَّهُ مِن فَضْلِهِۦ وَرَسُولُهُۥٓ إِنَّآ إِلَى ٱللَّهِ رَٰغِبُونَ ٥٩

Ir jei jie (tie, kurie bara pranašą Muhammedą (tebūnie jam taika ir Allaho palaima) dėl išmaldos padalinimo) būtų patenkinti tuo, ką jiems davė Allahas ir Jo pasiuntinys (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)), ir sakytų: „Mums užtenka Allaho, Allahas duos mums iš Savo Dosnumo ir pasiuntinys (Muhammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) duos (iš to, ką Allahas davė jam). Iš tiesų, mes kreipiamės į Allahą (kad Jis mus aprūpintų ir išgelbėtų nuo išmaldos poreikio) (Tada jiems būtų geriau)!“