أَوَلَا يَرَوْنَ أَنَّهُمْ يُفْتَنُونَ فِى كُلِّ عَامٍۢ مَّرَّةً أَوْ مَرَّتَيْنِ ثُمَّ لَا يَتُوبُونَ وَلَا هُمْ يَذَّكَّرُونَ ١٢٦

Ar jie (šie veidmainiai) nemato, kad kasmet jie bandomi vieną arba du kartus (alkiu, sunkumais, atskleidžiama jų veidmainystė,…)? Tada (po to) jie neatgailauja ir neklauso (paraginimų) (neturi naudos iš tų Allaho ženklų, kuriuos matė savo akimis).