وَمَا كَانَ ٱلْمُؤْمِنُونَ لِيَنفِرُوا۟ كَآفَّةًۭ ۚ فَلَوْلَا نَفَرَ مِن كُلِّ فِرْقَةٍۢ مِّنْهُمْ طَآئِفَةٌۭ لِّيَتَفَقَّهُوا۟ فِى ٱلدِّينِ وَلِيُنذِرُوا۟ قَوْمَهُمْ إِذَا رَجَعُوٓا۟ إِلَيْهِمْ لَعَلَّهُمْ يَحْذَرُونَ ١٢٢

Ir tie, kurie įtikėjo, neturėtų eiti visi kartu (visa savo bendruomene kariauti ginklu su priešais) (kaip ir ne visiems kartu sėdėti atokiau nuo uolumo Allaho kelyje). Kodėl gi iš kiekvienos jų grupės neišeitų kokia nors grupė mokytis Tikėjimo (ir Allaho nustatymo) ir šaukti savo žmones (aiškinti islamą), kai jie grįš pas juos (po mokymo užbaigimo)? (Ir jie šauks savo žmones) kad jie pasisaugotų (Allaho bausmės) (vykdydami Jo nurodymus ir vengdami to, ką Jis uždraudė)!