وَإِذَآ أُنزِلَتْ سُورَةٌ أَنْ ءَامِنُوا۟ بِٱللَّهِ وَجَـٰهِدُوا۟ مَعَ رَسُولِهِ ٱسْتَـْٔذَنَكَ أُو۟لُوا۟ ٱلطَّوْلِ مِنْهُمْ وَقَالُوا۟ ذَرْنَا نَكُن مَّعَ ٱلْقَـٰعِدِينَ ٨٦

Ir kai apreiškiama „sura“ (Korano dalis) (kurioje vienareikšmiškai sakoma): „Tikėk Allahu ir siek (Jo kelyje) kartu su Jo pasiuntiniu (Muhammedu (tebūnie jam taika ir Allaho palaima))“, – turtingieji iš jų (veidmainių) prašo tavęs (o pasiuntiny Muhammedai (tebūnie jam taika ir Allaho palaima)) leidimo (pasilikti) sakydami: „Palik mus, mes būsime iš sėdinčiųjų!“